Mandala

Mandala – vienas iš universaliausių pasaulio sąrangos modelių, žemiškosios būties kūrimo principas. Nuo neatmenamų laikų Indijoje išlikusi tradicija piešti magiškus diagramų (mandalų) ženklus priešais įėjimą į namus ar šventumu pasižymėjusiose vietose. Tiek tantrizme, tiek budizme mandala naudojama kaip meditacijos objektas, susikaupimo ir koncentracijos, susiliejimo su dieviška išmintimi ritualas. Mandalos kompozicinė struktūra nėra griežtai apibrėžta, bet dažniausiai tai atsikartojančių koncentrinių apskritimų ir kvadratų kompozicinė sistema, visuomet reprezentuojanti žemiškojo pasaulio sąryšį su Visata. Tai erdvės ir laiko, materijos ir dvasios jungtį simbolizuojantis pirmapradės būties kūrimo modelis.

Pasaulyje išlikę nesuskaičiuojama galybė mandalų, atliktų įvairiausiais būdais: pieštų ant šilko, raižytų medyje ar ant metalo, lietų iš bronzos ar pastatytų iš akmens kaip šventyklų. Teoriškai pats simbolis reprezentuoja begalybės, nuolatinio atsinaujinimo principą.

Šiuolaikinio meno kontekste kuriama "Mandalos" vizualizacija neatitinka jokios religijos kanonų, tačiau išreiškia esminį simbolių bipoliariškumo sąveikos principą. Šis meninis projektas kaskart gyvai ir rituališkai kuriamas žiūrovų akivaizdoje: pačios menininkės tampa savo kūrinio dalimi, dengdamos save ir dėliodamos įvairiaspalvius veltinio objektus į vis skirtingai organizuojamą visumą, kuri, sustingus akimirkai, vėl skaidosi ir jungiasi bei kristalizuojasi į labai aiškią, ornamentinę, mandalos shcemą atitinkančią kompoziciją.

Grupės "Baltos kandys" menininkių individualumo susiliejimas viename bendrame kūrinyje dar labiau pabrėžia rytų estetikai būdingą filosofinę mintį, kad viskas susilieja ir galų gale paklūsta tam pačiam esminiam kosminės tvarkos principui. Taigi grupės "Baltos kandys" kūrybiniai principai puikiai rezonuoja kompozicijos "Mandala" idėjai. Ši mandala ne tik Visatos žemėlapis, bet ir trykštanti energija ir džiaugsmu menininkių gyvenimo ir kūrybos išraiška.

visi projektai